LANKYTINOS VIETOS

 

PIRMA DIENA

​

1. Biržų pilis ilgą laiką priklausė kunigaikščiams Radviloms. Tai viena galingiausių XVI–XVII a. LDK bastioninių pilių ir viena iš nedaugelio tokio tipo pilių, išlikusių Šiaurės Rytų Europoje. Biržų pilies rūmuose veikia Biržų krašto muziejus „Sėla“, kuriame saugomas J. Naronskio-Naronovičiaus 1645 m. sudarytas Biržų kunigaikštystės žemėlapis. 2008 m. jis buvo įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

 

2. Karstinė įgriuva Karvės ola – geologinis gamtos paminklas. Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo ­12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos ir požeminis ežerėlis. Legenda pasakoja, kad atsivėrus smegduobei, joje prasmego karvė.

 

3. Mantagailiškio kaime anksčiau čia buvo Mantagailiškio dvaras, kuris minimas 1580 m. Saugomi kultūros paminklai – Mantagailiškio senoji gyvenvietė ir Mantagailiškio dvaras. Prieš dvarą – smagus smegduobių parkas.

 

4. Dabartiniai Likėnai buvo žinomi Smardonės vardu. Gyvenvietė pavadinimą gavo nuo Smardonės (nuo žodžių „smirdėti“) upelio vardo. Greta Smardonės mineralinių šaltinių buvo įrengtos pirtys (cieplice), kuriose mėgo lankytis Ona Kiškaitė-Radvilienė. Tarp Kristupo II  ir jo žmonos Onos nuolat kildavo kivirčai dėl per dažno didikės lankymosi pirtyse ir dėl to patiriamų per didelių išlaidų. Pirtyse sveikatą taisėsi ir kunigaikštis Boguslovas Radvila. Likėnais šią vietovę pradėta vadinti 1938 m. Šiuo metu čia įsikūrusi Panevėžio Valstybinė reabilitacijos ligoninė, yra mineralinio vandens biuvetė.

 

5. Pabiržėje stovi mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia (1910 m.), 1772 m. statyta varpinė su išlikusia freska, buvusi klebonija. Miestelio centre stovi paminklas inžinieriui, visuomenės veikėjui A. Macijauskui, kuris Sankt Peterburge 1900 m. išleido lietuvišką/latvišką žemėlapį, o carinei cenzūrai uždraudus jį platinti, iškėlė bylą ir ją laimėjo teisme įrodęs, kad lietuviškos spaudos draudimas yra juridiškai neteisėtas. Taip buvo baigtas lietuviškos spaudos draudimas.  2024 m. LR Seimas paskelbė A. Macijausko metais.

 

6. Gerkiškiai – tai senas gatvinis kaimas. Anksčiau šią vietą žmonės vadino Mykoline.  Pavadinimas „Gerkiškiai“ atsirado tada, kai kitoje vieškelio pusėje, ant kalno, dar caro laikais buvo pastatyta karčema, kurioje ne vienas net arklius pragėrė. Šiuo metu kaimas traukia smalsuolių dėmesį todėl, kad jame stovi trys mediniai namai, nudažyti Trispavės spalvomis: geltonas, žalias ir raudonas. Kitoje kelio Biržai-Pasvalys pusėje -  memorialas šiose apylinkėse žuvusiems Laisvės kovų partizanams.

 

7. Kirdonys – kaimas, išsidėstęs smegduobių vietovėje, tarp Upytės ir Tatulos upių. Čia įsteigtas Kirdonių-Tatulos kraštovaizdžio draustinis. Žinomesnės įgriuvos – Jaronio (gylis 6 m, skersmuo – apie 35 m) ir Jurkaus (gylis 3,5 m, skersmuo apie 14 m) duobės. Kirdonių kaime 1921 m. rugpjūčio 1 d. gimė aviacijos istorikas, kraštotyrininkas, knygų autorius Jonas Balčiūnas.

 

8. Pasvaliečių kaime pastatytas stogastulpis, skirtas inžinieriui, visuomenės veikėjui A. Macijauskui, 1874 m. gimusiam šiame kaime. Šie metai LR Seimo paskelbti A. Macijausko metais.

 

9. Sodeliškių kaime galima aplankyti kaimo turizmo sodybą „Sodeliškių dvaras“. Sodyboje įkurtas senovinės technikos muziejus, restauruotas nuo 1924 m. veikiantis vėjo malūnas bei aukštaitiška sodyba-muziejus.

 

10. Legailiai (Legayle, Лекгайлы). 1586 m. rugpjūčio 10 d. minimas Legailės laukas netoli Kirkilų lauko. Legailė taip pat pažymėta ir J. Naronskio-Naronovičiaus žemėlapyje.

 

11. Didžioji Panemunė. XIX a. minimas Didžiosios Panemunės dvaras. Dvaro pastatai stovėjo ant kalniuko, apsodinti ąžuolais. XIX-XX  vid. dvarą valdė Siesickai.  Dabartiniu metu Didžiosios Panemunės, dar vadinamas ir Gandrų, dvaras yra sunykęs.

 

12. Germaniškis – kaimas Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Rugsėjo 22-ąją Lietuvoje ir Latvijoje minima Baltų vienybės diena, kurią kartu su latviais mini ir pasienyje gyvenantys germaniškiečiai. Taip puoselėjami glaudūs latvių ir lietuvių tautų bei valstybių ryšiai, pristatoma kultūa, papročiai.

K. Sabaliauskaitės romano Silva Rerum“ mylėtojams tai – dar vienas lankytinas taškas. Pamenate eilutes iš ketvirtos „Silva Rerum“ knygos?  „Po kelių dienų, Hermaniškėse, dėdės dvare, kur jie apsistojo, Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša sūnėnui Pranciškui Ksaverui vėl prabilo apie pasirinkimą, sprendimą. Tada jis ir ištarė: „Pažvelk, ten tavęs laukia visas pasaulis“: vaiskią gruodžio dieną jie stovėjo ant Nemunėlio kranto, žvelgdami į baltą didžiulę Šionbergo, vietinių valstiečių vadinamo Skaistkalne, bažnyčią – ten, kitame krante, buvo jau Infliantai, jau visiškai kitas pasaulis, čia, šiapus upės, jiems po kojomis, sulig jų žemėmis baigėsi Lietuvos didžioji kunigaikštystė“.

​

​

ANTRA DIENA

​

1. Biržų pilis ilgą laiką priklausė kunigaikščiams Radviloms. Tai viena svarbiausių XVI–XVII a. LDK bastioninių pilių ir viena iš nedaugelio tokio tipo pilių, išlikusių Šiaurės Rytų Europoje. Biržų pilies rūmuose veikia Biržų krašto muziejus „Sėla“, kuriame saugomas J. Naronskio-Naronovičiaus 1645 m. sudarytas Biržų kunigaikštystės žemėlapis. 2008 m. jis buvo įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

 

2. Antano Dauguviečio parkas. Prieš daugiau kaip pusšimtį metų, 1969-aisiais, kai dar nebuvo prasidėję  Biržų ligoninės statybos darbai, tuometinis vyriausiasis gydytojas Antanas Dauguvietis sugalvojo pasodinti parką tam, kad būsimą ligoninės pastatą suptų ne daugiabučių rajonas, o žaluma. Parką sodino ne tik miškininkai, bet ir visa ligoninės bendruomenė bei entuziastai. Parkas yra šalia Apaščios upės, užima 50,27 ha, auga 88 rūšių medžiai ir krūmai. Parke įrengta vaikų žaidimų zona, treniruokliai, takai, paplūdimys.

 

3. Varniūnuose Lietuvos kariuomenės savanoris – kūrėjas, kooperatininkas, savivaldybės ir visuomenės veikėjas, politinis kalinys Martynas Mažuika už tarnybą gavo 14 ha žemės. 1927 m. Varniūnų k. užveisė sodą, pasistatė trobesius, nusausino sklypą. Kurį laiką ten gyveno jo brolis Juozas, žurnalistas, plačiai bendradarbiavęs periodinėje spaudoje. Abu turėjo bendrą biblioteką, kurioje puikavosi solidūs informaciniai leidiniai. Varniūnuose (1939 m.) gimė fizikos matematikos mokslų daktaras Jonas Verkelis.

 

4. Šimpeliškiai – Nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, brolių Martyno ir Jono Yčų tėviškė. Martynas Yčas (1885–1941) – teisininkas, politikas, pirmasis finansų, susisiekimo bei prekybos ministras. Jonas Yčas (1880–1931) – istorikas, mokytojas, pirmasis švietimo ministras, knygos „Biržai. Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė“ autorius. Šimpeliškiuose šioms iškilioms asmenybėms  pastatytas atminimo ženklas.

 

5. Anglininkai (tarm. Unglininkai) LDK laikais anglininkais buvo vadinami valstiečiai baudžiauninkai, turėję už naudojamą žemę gaminti medžio anglis ginklų kalykloms ir dvarų kalvėms, ypač geležiai iš balų rūdos lydyti. Gali būti, kad kaimą ir įkūrė tokie valstiečiai. Yra buvęs Anglininkų palivarkas. Prie Apaščios buvęs senkapis, suniokotas kasant žvyrą, šalia jo likusi šimtametė trikamienė liepa, aprašyta poeto Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos poemoje „Savu keliu ėjusių nemunėlio ir Apaščios vaizdai, Žalios Rūtos piešti“.

 

6. Iškonys – generolo, Lietuvos kariuomenės savanorio, pirmųjų dalinių organizatoriaus, sovietinių represijų aukos - Kazio Ladigos (1893–1941) tėviškė.

 

7. Biržų kunigaikštystės valda Galvokai (Gałwaki abo Ogłona, Gałwani) – 1603, 1628, 1640 m. 7 valakų kaimas.

 

8. Puznos miškas. Jame prieglobstį pokario metais rasdavo Salamiesčio, Alizavos apylinkių partizanai. 

 

9. Mirgų ežeras yra Biržų rajono paribyje. Į Mirgų ežerą įteka upė Kraščia. Upės ilgis 9 km. Ežerą supa Puznos ir Liekno miškai.

 

10. Kupreliškis – miestelis minimas nuo XVII a. pabaigos, 1695 m. 1787 m. pastatyta pirmoji dvaro koplyčia, 1861 m. – Kupreliškio bažnyčia. 1858 m. gavo miestelio teises, leista rengti savaitinius turgus. 1898 m. pastatyta Kupreliškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

 

11. Beržinių kaime 1896 m. balandžio 4 d. gimė Janonis Julius (poetas). Mokėsi Šiauliuose, čia parašė daug eilėraščių – tai buvo jo kūrybos miestas. Palaidotas Carskoje Selo (dabar – Puškinas), visai šalia tuometinio Petrogrado (dabar – Sankt Peterburgas).

 

12. Mieleišiuose stovi Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės koplyčia, kurią savo lėšomis pastatė kunigas, tautosakininkas, vertėjas  Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta (1873-1950). Čia jis ir palaidotas.

 

13. Mažuikiai pirmą kartą paminėti 1608 m. Mažuikių buv. palivarkas, priklausė grafui Gabrieliui de Šuazeliui Gufje, valdžiusiam Papiškių ir Mažuikių dvaruose 4300 dešimtinės žemės. 

 

14. Papilio miestelis minimas nuo 1541 m. Jau XVI a. ant įtvirtintos kalvos didikai Radvilos buvo pasistatė pilaitę, šalia – didžiulį palivarką su tvenkiniais. Radvilos, išpažinę evangelikų reformatų tikėjimą, apie 1595 m. pastatė pirmąją evangelikų-reformatų bažnyčią, šalia įsteigė mokyklą. Papilio dvare gimė Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila (1612–1655), Kristupo Radvilos sūnus.  Biržai pradėti statyti tik Papiliui jau iškilus.

​